Apie LMI
Inspekcijos misija Siekti apsaugoti vartotojus ir valstybės interesus nuo neteisingų matavimų padarinių, o šalies rinką nuo reikalavimų neatitinkančių matavimo priemonių ir fasuotų prekių. |
Inspekcijos strateginis tikslas Siekti užtikrinti, kad teisinio metrologinio reglamentavimo objektams priskirtos matavimo priemonės ir jų būklė bei gaminamos ir rinkai tiekiamos fasuotos prekės atitiktų teisės aktų, reglamentuojančių metrologijos sritį, nustatytus reikalavimus. |
1991 m. pabaiga Funkcijas, susijusias su valstybine metrologijos taisyklių laikymosi kontrole, vykdo Lietuvos valstybinė kokybės inspekcija. |
1996 m. Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos 1996 m. spalio 15 d. aktu Nr. 12-13E/1 „Dėl matavimo priemonių priežiūros funkcijų perdavimo“, funkcijos perduodamos Lietuvos standartizacijos departamentui. Lietuvos standartizacijos departamento 1996 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 273 „Dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos įsteigimo“ 1996 m. gruodžio 7 d. įsteigiama Lietuvos metrologijos inspekcija. |
1998 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 105 „Dėl Lietuvos standartizacijos departamento prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos reorganizavimo“ reorganizuojamas Lietuvos standartizacijos departamentas prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir įkuriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – Valstybinė metrologijos tarnyba prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, kuriai perduodamos Lietuvos metrologijos inspekcijos steigėjo funkcijos. |
2000 m. gegužės 2 d. Priimamas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. VIII-1660, kuriame nurodyta: ,,Lietuvos metrologijos inspekcija – įstaiga prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos ministerijos, atliekanti valstybinę matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę“. |
2000 m. pabaiga Panaikinama Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija ir Lietuvos metrologijos inspekcijos steigėjo funkcijos perduodamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. |
2006 m. spalio 30 d. Įsigalioja 2006 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-717, kuris nustato, kad matavimo priemonės, naudojamos prekių, energijos, paslaugų kiekiui ir vertei tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo nustatyti, sveikatos apsaugoje, veterinarijoje, aplinkosaugoje, darbų saugoje, banko, mokesčių, muitinės ir pašto operacijoms atlikti ir kt., priskiriamos teisinei metrologijai ir joms taikoma teisinė metrologinė priežiūra. Inspekcijai pavedama atlikti teisinės metrologinės priežiūros ir rinkos priežiūros funkcijas. Inspekcijai suteikiama teisė paimti tyrimui matavimo priemones, fasuotas prekes ir matavimo indus metrologijos reikalavimų atitikčiai nustatyti, uždrausti jas naudoti ar tiekti rinkai, jeigu laiku nepašalinamas neatitikimas teisinės metrologijos reikalavimams. Taip pat Inspekcija įgaliota pranešti Europos Komisijai ir kitų valstybių narių įgaliotoms institucijoms apie priemones, taikomas uždraudžiant naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ir matavimo indus, ir tokių sprendimų priežastis. |
2007 m. rugsėjis Nacionalinis akreditacijos biuras prie Aplinkos ministerijos pripažino, kad Inspekcijos Matavimų ir tyrimų skyrius atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2006 reikalavimus ir akreditavo jį fasuotų produktų masės ir tūrio bandymams atlikti. |
2010 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos savininko teises ir pareigas pavesta įgyvendinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (dabartinei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai). |
Matavimai atliekami įvairių ūkio sričių šalies įmonėse ir organizacijose. Nuo teisingų matavimo rezultatų priklauso mokamų mokesčių už elektros energiją, vandenį, šilumą ir kitas matuojamas paslaugas dydis, perkamų prekių, pasvertų gramais, kilogramais, tonomis, išmatuotų metrais ir centimetrais, dozuojamų benzino kolonėlėse litrais ir mililitrais vertė, skiriamos baudos dydis už automobilio greičio viršijimą, išmatuotą kelių policininko ar automatinio greičio matuoklio ir t. t. Sunku rasti bendravimo sritį, kurioje nenaudotume svorio ir mato sąvokos.
Tačiau tik teisinio metrologinio reglamentavimo srityse naudojamoms matavimo priemonėms taikomi teisinės metrologijos reikalavimai, kurių laikymąsi pavesta kontroliuoti Lietuvos metrologijos inspekcijai. |
|---|
Lietuvos metrologijos inspekcijos vykdoma teisinė metrologinė priežiūra taikoma matavimo priemonėms, kurios naudojamos tiesioginio pirkimo-pardavimo (paslaugų teikimo) sandoriuose nustatant prekių (paslaugų) kiekį ir vertę, matavimams, kai nuo matavimo rezultatų priklauso skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis, sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos srityse, banko, mokesčių, muitinės ir pašto operacijoms, atliekant matavimus teisėsaugos bei valstybės valdymo ir priežiūros institucijų pavedimu. Teisinė metrologinė priežiūra taip pat apima fasuotų prekių kiekio kontrolę.
Kontroliuojant matavimo priemonių ir matavimo indų naudotojus, fasuotų prekių gamintojus, importuotojus bei pardavėjus, leidžiama metrologijos reikalavimus atitinkantiems gaminiams laisvai judėti rinkoje, uždraudžiama naudoti ir tiekti rinkai bei parduoti šių reikalavimų neatitinkančius gaminius, tuo skatinant sąžiningą konkurenciją tarp rinkoje konkuruojančių ūkio subjektų, stiprinant vartotojų apsaugą nuo neteisingų matavimo padarinių bei valstybės mokesčių sektoriaus apsaugą ten, kur nuo teisingų matavimo rezultatų priklauso mokamų valstybei mokesčių dydis.
„Duomenų valdymo modelio sukūrimas“ Nr. 02-009-P-0001
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis“
„Duomenų valdymo modelio sukūrimas“ Nr. 02-009-P-0001
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis“ | |
Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra įgyvendina projektą „Duomenų valdymo modelio sukūrimas“, projekto kodas Nr. 02-009-P-0001. Projekto tikslas - parengti ir pradėti taikyti valstybės informacinių išteklių (toliau – VII) duomenų architektūros valdymo infrastruktūros veiklos modelį, VII duomenų valdysenos modelį ir sukurti centralizuotai valdomas technines priemones, įgalinančias VII valdytojus / tvarkytojus parengti ir pateikti IS/R duomenis bei jų metaduomenis viešojo valdymo reikmėms, bei patogiai rasti ir gauti viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis tiek verslo plėtrai, tiek ir nevyriausybinių iniciatyvų įgyvendinimui. Projekto metu bus įgyvendinamos šios pagrindinės veiklos:
Įgyvendinus Projektą bus sukurti šie rezultatai:
Projektu prisidedama prie 2021-2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-07 „Skatinti duomenų prieinamumą ir pakartotinį naudojimą“ aprašo patvirtinimo“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą. Esama valstybės institucinė sandara bei susiklosčiusi veiklos praktika nulemia, kad VII duomenys kuriami ir tvarkomi atskirų institucijų pagal veiklos sritis. VII buvo kuriami negalvojant apie tai, kaip duomenys turėtų dalyvauti bendroje valstybės VII ekosistemoje už įstaigos ribų. Duomenų mainai tarp sistemų iki šiol vyko nekoordinuojamai, kiekvienas naujos sistemos kūrėjas pats sprendė kaip ir ką daryti. Siekiant patenkinti šiuolaikinius valstybės valdymo, administravimo bei piliečių, verslo poreikius reikalingi pokyčiai, kurie decentralizuotai sukurtus VII duomenų modelius pritaikytų vieningam efektyviam naudojimui. Dar daugiau, ES institucijos siekdamos užtikrinti tiek vieningą ES skaitmeninę rinką, piliečių laisvą judėjimą kartu su el. paslaugomis, skatina panašias europines paslaugas, bei yra pateikusi teisėkūros iniciatyvas VII vystymo srityje. Lietuvai svarbu pasirengti dalyvavimui bendrame Europos Sąjungos valstybių narių VII gyvavimo cikle. Problemos, kurias spręsti yra planuojamas Projektas:
Išvardintos problemos gali būti išspręstos kuriant bendrą valstybinį duomenų bei valdymo modelį, t.y. įgyvendinant efektyvią VII valdymo organizacinę struktūrą, sukuriant reikiamą teisinį ir metodinį VII tvarkymo ir valdymo pagrindą, standartizuojant metaduomenų tvarkymą ir duomenų apsikeitimą, sudarantį prielaidas efektyviam VII duomenų tvarkymui ir naudojimui, bei integravimui į Europos Sąjungos duomenų erdvę. Siekiama nustatyti į ateitį kuriamoms, tobulinamoms IS/R reikalavimus, kurie atitiktų šiuolaikinį valstybės duomenų modelį. Taip pat siekiama pritaikyti priemones jau šiuo metu egzistuojančioms IS/R. Vieningo duomenų modelio nauda:
| |
Bendra projekto vertė | 16 270 760,26 Eur |
Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia | 2022 m. spalio 11 d. |
Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga | 2026 m. balandžio 30 d. |
|
|
| |
----------------------------------------------------------------------------
Licencijavimo proceso modernizavimo ir standartizavimo projektas
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis“
Licencijavimo proceso modernizavimo ir standartizavimo projektas, kuriame dalyvauja ir Lietuvos metrologijos inspekcija įgyvendinamas pagal 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-08 „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ veiklos „Viešųjų institucijų teikiamų elektroninių paslaugų brandos lygio kėlimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą“, Projektų administravimo ir finansavimo taisykles ir (arba) Finansinių priemonių įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“.
Projekto tikslas - padėti verslui greitai ir paprastai surasti informacijos apie reikalingas licencijas ir kuo daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Tai leis efektyviai vykdyti licencijų užsakymo, išdavimo ir kitus su licencijomis susijusius procesus.
Įgyvendinant projektą kartu su Lietuvos metrologijos inspekcija ir kitais 22 partneriais, bus skaitmenizuota 92 licencijų išdavimo paslaugų, patobulinti Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro informacinės sistemos vedliai, suvienodinama licencijų paieškos ir išduotų licencijų peržiūros aplinka, sukurtas vieningas portalas, skirtas visai informacijai apie licencijas.
Šie pokyčiai padės išspręsti licencijavimo proceso ir paraiškų pateikimo elektroniniu būdu problemas bei sumažins administracinę naštą institucijoms bei verslu.
Lietuvos metrologijos inspekcija nuo 2007-09-12 atitinka standarto LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ reikalavimus ir akredituota atlikti fasuotų produktų masės ir tūrio bandymus.
Lietuvos metrologijos inspekcija (toliau - Inspekcija), siekdama įdiegti kokybės vadybos sistemą pagal LST EN ISO 9001 "Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai" standarto reikalavimus parengė Lietuvos metrologijos inspekcijos kokybės valdymo politika
Inspekcijos kokybės valdymo politikoje nustatyta - Misija, Vizija ir Vertybės, vadovybės bei valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis įsipareigojimai, taip pat patvirtintas Inspekcijos procesų žemėlapis.
Tvarumo principais grįsta veikla Inspekcijoje siekiame prisidėti prie aplinkos saugojimo – išsaugoti medžius, sumažinti kuro vartojimą ir išmetamų CO2 kiekį, sutaupyti elektros energijos ir vandens. Visi kartu mažais žingsniais galime pasiekti daugiau!
Lietuvos metrologijos inspekcijos Tvarumo politikos gairės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 4-527 „Dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ (nauja redakcija 2019 m. liepos 23 d.) 10.14 papunkčiu Lietuvos metrologijos inspekcija „bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės ir kitų valstybių institucijomis, tarptautinėmis teisinės metrologijos organizacijomis, dalyvauja OIML (Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija) ir WELMEC (Europos teisinės metrologijos platforma) veikloje.
Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija (OIML) yra tarpvyriausybinė sutartinė organizacija, kuri:
- tobulina taisykles, standartus ir susijusius dokumentus, kuriuos naudoja teisinės metrologijos institucijos ir pramonė,
- kuria abipusio pripažinimo sistemas, kurios sumažina prekybos kliūtis ir kaštus pasaulinėje rinkoje,
- atstovauja teisinės metrologijos bendruomenės interesams tarptautinėse organizacijose ir forumuose, susijusiuose su metrologija, standartizacija, patikromis, sertifikavimu ir akreditacija,
- skatina ir palengvina pasikeitimą žiniomis ir kompetencijomis teisinės metrologijos bendruomenėje visame pasaulyje.
- bendradarbiauja su kitais metrologijos organais keliant sąmoningumą patikimam metrologijos infrastruktūros indėliui į šiuolaikinę ekonomiką.
Šalimis narėmis yra šalys, kurios ratifikavo Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos konvenciją.
Šalys narės korespondentės yra šalys, kurios negali arba nenori būti pilnateisėmis organizacijos šalimis narėmis, tačiau yra suinteresuotos dalyvauti OIML veikloje.
Lietuva yra šalis korespondentė, kuri moka kasmetinį mokestį organizacijai ir tai jai suteikia teisę:
- gauti informaciją apie OIML veiklą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šalys narės,
- turėti prieigą prie OIML leidinių,
- gali dalyvauti OIML projektinių grupių techninėje veikloje be balsavimo teisių, tačiau į jų komentarus atsižvelgiama kaip ir į šalių narių komentarus,
- dalyvauti OIML Konferencijos susitikimuose ir Teisinės metrologijos komitete be balsavimo teisių,
- gali dalyvauti OIML-CS skiriant atstovus savo šalyse. Atstovai pasirašo Deklaraciją, kuria patvirtina OIML Sertifikatus ir/ar OIML įvertinimo ataskaitas, parengtas OIML IAs, kaip pagrindą teikiant nacionalinio ar regioninio tipo pritarimus. Narės korespondentės gali dalyvauti be balsavimo teisės OIML-CS MC veikloje.
Lietuvos atstovas OIML yra Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Lietuva stebėtojų teisėmis dalyvauja šių Technikos komitetų veikloje:
OIML TK 3 Metrologinė kontrolė „Metrological Control“. Pirmininkaujanti šalis – JAV. Pagrindinės veiklos sritys – matavimo duomenų vertinimas, matavimo instrumentų teisinis vertinimas, matavimo instrumentų klasifikacija.
OIML TK 4 Matavimo standartai ir kalibravimo bei patikros įrenginiai „Measurement standards and calibration and verification devices“. Pirmininkaujanti šalis – Slovakija. Pagrindinės veiklos sritys – metrologinės įrenginių kontrolės principai, naudojami patikrai, matavimo standartų įgyvendinimas.
OIML TK 5 Matavimo instrumentų bendri reikalavimai „General reguirements for measuring instruments“. Pirmininkaujanti šalis – OIML Teisinės metrologijos tarptautinis biuras (BIML).
OIML TK 6 Fasuoti produktai Prepacked products“. Pirmininkaujanti šalis – Pietų Afrika. Pagrindinės veiklos sritys – prekės kiekis fasuotose prekėse, fasuotų prekių ženklinimo reikalavimai
WELMEC – Europos teisinės metrologijos bendradarbiavimo platforma – regioninė teisinės metrologijos organizacijas susidedanti iš nacionalinių Europos Sąjungos ir EFTA atstovų, atsakingų už teisinės metrologijos klausimus.
WELMEC įsteigta 1990 m. birželio mėnesį pasirašius Supratimo memorandumą po pirmųjų Europos metrologijos ir Neautomatinės svorio instrumentų (NAWID) direktyvų priėmimo.
Šiuos dokumentus pasirašė 18 šalių, nauji nariai prisijungė per keletą metų ir WELMEC narių skaičius išaugo iki 30.
Siekiant plėtoti bendradarbiavimą, 2019 m. lapkričio mėn. WELMEC narės priėmė sprendimą steigti juridinį asmenį. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. visa asociacijos veikla vykdoma per WELMEC e.V., kurios buveinė yra Braunschweigo mieste (Vokietija).
Pagrindinė WELMEC užduotis yra bendradarbiaujant su suinteresuotais asmenimis įgyvendinti vieningą Europos metrologijos reguliavimo sistemą.
Nuo pat pradžių šalys narės siekė laisvo matavimo priemonių judėjimo mažinant kliūtis prekybai įvairiomis priemonėmis.
Per pastaruosius kelerius metus didžiausią susidomėjimą kėlė metrologijos direktyvos, susijusios su matavimo vienetais, matavimo priemonėmis, neautomatinėmis svarstyklėmis ir fasuotomis prekėmis. Tačiau buvo atsižvelgta ir į kitą vidaus rinkos politiką ir teisės aktus, reglamentuojančius tokius aspektus kaip rinkos priežiūra ir abipusis pripažinimas.
Ateinančiais metais WELMEC yra pasirengusi remti Europos Sąjungos ambicijas ir projektus, pavyzdžiui, įgyvendinant žaliąjį sandorį, išnaudojant skaitmeninės transformacijos ir naujų technologijų galimybes bei įveikiant iššūkius tokiose srityse kaip visuomenės sveikata ir vartotojų apsauga.
Bėgant metams WELMEC tapo vertinga platforma šalims narėms ir suinteresuotosioms šalims nustatyti teisinės metrologijos spragas ir jas spręsti. Svarbiausi pokyčiai per tą laiką buvo:
- Parama Europos teisinei sistemai leidžiant detalius techninius vadovus;
- Europos Komisijos WELMEC vadovų pripažinimas;
- Normatyvinių dokumentų kūrimas (OIML-rekomendacijos, Europos standartai ir pan.);
- Užtikrinti keitimąsi informacija;
- Mokymai teisinės metrologijos, rinkos priežiūros ir fasuotų gaminių temomis.
WELMEC šalys narės:
WELMEC šalimis gali būti Europos Sąjungos, EFTA šalių narių nacionalinės metrologijos institucijos ir šalių, esančių stojimo į Europos Sąjungą procese.
Visos šalys narės turi dalyvauti siekiant į gyvendinti WELMEC tikslus ir aktyviai dalyvauti WELMEC veikloje.
WELMEC aukščiausias valdymo organas yra Generalinė Asamblėja.
Šalys narės dalyvauja WELMEC veikloje paskirdamos savo atstovus į WELMEC Komitetą, kurio susitikimų metu ir vyksta pagrindinės konsultacijos ir diskusijos visais WELMEC veiklos klausimais. Šalys narės skiria po vieną atstovą – WELMEC delegatą, kuris turi balso teisę WELMEC komitete.
Lietuvą WELMEC Komitete atstovauja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas. Komiteto susitikimai vyksta mažiausiai vieną kartą per metus.
WELMEC darbo grupės steigiamos ir gauną mandatą WELMEC komitetui nusprendus.WELMEC komitetas steigia darbo grupes, kurioms suteikia mandatą formuluoti pasiūlymus, analizuoti klausimus ir parengti techninius sprendimus įgyvendinant WELMEC keliamus veiklos tikslus. Šiuo metu WELMEC yra veikiančios 9 darbo grupės, 3 iš jų dalyvauja Lietuvos metrologijos inspekcijos atstovai:
WELMEC darbo grupė Nr. 5 Metrologinė priežiūra „Metrological Supervision“. Pirmininkaujanti šalis – Nyderlandai. Pagrindinės veiklos sritys – naujai į rinką pateiktų matavimo priemonių metrologinės priežiūros (rinkos priežiūra) ir naudojamų matavimo priemonių koordinavimas bei klausimus, susijusių su matavimo vienetais, sprendimas.
WELMEC darbo grupė Nr. 6 Fasuotos prekės „Prepackages“. Pirmininkaujanti šalis – Nyderlandai. Pagrindinės veiklos sritys – vienodas direktyvų ir reglamentų, susijusių su fasuotais produktais, pakuotėmis ir rinkos priežiūra, taikymas.
WELMEC darbo grupė Nr. 13 Vandens ir šilumos skaitikliai „Water and Thermal Energy Meters“. Pirmininkaujanti šalis – Čekija. Pagrindinės veiklos sritys – suderintas Europinis požiūris į teisinės metrologijos klausimus, susijusius su Direktyvos 2014/32/ES (vandens skaitikliai ir šilumos energijos skaitikliai) įgyvendinimu, rekomendacinių dokumentų rengimas dėl nuoseklaus taikymo ir aiškinimo, naujų metodų diegimas, bendradarbiavimas su kitomis WELMEC darbo grupėmis.
Lietuvos metrologijos inspekcijos pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai:
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (2023-11-29)
- Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacija (2023-03-24)
- Nacionalinis akreditacijos biuras (2023-03-24)
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (2022-12-01)
- Kauno technologinis universitetas (2022-06-20)
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (2022-02-25)
- Nacionalinis akreditacijos biuras (2019-04-18)
- Lietuvos standartizacijos departamentas (2019-04-18)
Atnaujinimo data: 2026-03-25